Trying to escape this room like I escape my problems | Escape Simulator w/ @bubblegumbunnn

Stanfordo universiteto (JAV) mokslininkai laboratorijoje sukūrė virusus, kurių genomus suprojektavo dirbtinis intelektas (DI). Tai pirmasis įrodymas, kad gamtoje neegzistuojančius virusus galima sukurti dirbtinai. Tiesa, šie virusai buvo skirti bakterijoms, o ne gyvūnams ar žmonėms užkrėsti. Vis dėlto 2026 m. Tarptautinėje DI saugumo ataskaitoje teigiama, kad, daugėjant biologinėms užduotims atlikti skirtų DI įrankių, kurių didesnė dalis yra atvirojo kodo ir turi mažai apsaugos priemonių, juos gali pasiekti galimi piktavališki veikėjai.

Mokslininkai sukūrė pirmuosius dirbtinio intelekto (DI) suprojektuotus virusus – tai svarbus pasiekimas, kuris suteikia vilties kalbant apie naujų terapijų kūrimą, tačiau taip pat kelia susirūpinimą dėl to, kaip užtikrinti šios technologijos saugumą, skelbia „The Guardian“.

Mokslininkai atrado milžinišką naujos rūšies virusą, kuris dauginasi mums iki šiol nematytu būdu. Dar keisčiau tai, kad šis organizmas galėtų suteikti papildomų žinių apie sudėtingesnių gyvybės formų kilmę.

Žiemos sezonas kasmet atneša ne tik šaltį, bet ir padidėjusį kvėpavimo takų infekcijų skaičių. Gripas, respiracinis sincitinis virusas (RSV), koronavirusas, kiti virusai cirkuliuoja vienu metu, sukeldami panašius simptomus – karščiavimą, kosulį, slogą, bendrą silpnumą. Nors daugeliui šios ligos praeina savaime, daliai žmonių – ypač vaikams, vyresnio amžiaus ar lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims – jos gali sukelti rimtų komplikacijų ir prireikti gydymo ligoninėje, skelbia Santaros klinikos.

Mumyse gyvena 39 trilijonai bakterijų, o kur dar virusai ir grybeliai. Šiandien žinome, kad jie virškina maistą, gamina vitaminus, stiprina imunitetą ir atlieka dar daugybę kitų funkcijų. Manipuliuodami mikrobais mokslininkai bando gydyti įvairias ligas. Tiriamos net tokios egzotiškai skambančios procedūros kaip vaginos skysčių transplantacija. Visgi mikrobiotą tyrinėjantis dr. Amine`as Zorganis LRT.lt sako, kad taip pat stojame akistaton su rimta problema – mažėjančia mikroorganizmų įvairove.

Mumyse gyvena 39 trilijonai bakterijų, o kur dar virusai ir grybeliai. Šiandien žinome, kad jie virškina maistą, gamina vitaminus, stiprina imunitetą ir atlieka dar daugybę kitų funkcijų. Manipuliuodami mikrobais mokslininkai bando gydyti įvairias ligas. Tiriamos net tokios egzotiškai skambančios procedūros kaip vaginos skysčių transplantacija. Visgi mikrobiotą tyrinėjantis dr. Amine`as Zorganis LRT.lt sako, kad taip pat stojame akistaton su rimta problema – mažėjančia mikroorganizmų įvairove.

Melas. Virusai yra molekulių sankaupos, negalinčios gyventi ir daugintis savarankiškai. Virusai turi patekti į gyvą kito organizmo ląstelę ir užgrobti jos mechanizmą, kad daugintųsi. Gripas yra virusinė infekcija, kurią sukelia Orthomyxoviridae šeimos RNR virusai. 1933 m. britų mokslininkai nustatė, kad Ispaniškąjį gripą, pražudžiusį 25–50 mln. žmonių visame pasaulyje sukėlė ne bakterija, o virusas. Po dešimtmečio buvo patvirtintos naudoti vakcinos nuo gripo. Ir dabar patikimiausia apsauga nuo gripo viruso sukeliamų komplikacijų laikomos vakcinos.