Internete galima rasti ir įvairių patarimų, kaip nutolinti tam tikras ligas, įskaitant Alzheimerį. Vis dėlto, neuromokslininkės Lauros Bojarskaitės teigimu, mokslas neigia smegenų pratimų, dar vadinamų smegenų mankšta, naudą. Anot jos, kur kas efektyvesni būdai yra naujų dalykų mokymasis, fizinis aktyvumas, bendravimas, klausos lavinimas, žalingų įpročių atsisakymas, mityba bei kraujospūdžio kontrolė.

Suomijoje išbandoma didžiausia pasaulyje smėlio baterija, galinti kaupti ir saugoti žaliąją energiją, per metus pateisino viso miesto lūkesčius.

“Bristol Myers Squibb told regulators, researchers and patient-advocacy groups in early June that it had paused closely watched drug researc...

Mintis apie stebuklingą tabletę, produktą ar rutiną gali būti labai viliojanti. Tačiau mokslas jau seniai žino, kas iš tiesų padeda gerinti tiek psichinę, tiek fizinę sveikatą – ir tai yra patikrinti, veiksmingi dalykai. Valgykite įvairų maistą (daug daržovių) Būkite aktyvūs / vaikščiokite Išsimiegokite Naudokite kremą nuo saulės

Kaip „kitame“ matyti ne abstrakčią kategoriją – migrantą, pabėgėlį ar su akcentu kalbantį bendrapilietį, bet žmogų? Ir kaip tokiam mąstymo pokyčiui gali pasitarnauti antropologijos mokslas? Apie visa tai kalbėjo Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesorė dr. Kristina Šliavaitė tradicinėje mokslo metų pradžioje rengiamoje paskaitoje „Lectio Prima“, kurią Filosofijos fakultete veikiančio Azijos ir transkultūrinių studijų instituto mokslininkė skyrė temai „Kultūrinė įvairovė, įtrauktis ir antropologija“, publikuojame sutrumpintą VU atsiųstą prof. dr. K. Šliavaitės pranešimą.

Kraujo nuleidimas, dėlės, amputacijos be nuskausminimo, šlapimo „degustacija“, dantų rovimas replėmis, lobotomija, insulino šokai ir radioaktyvūs „sveikatingumo“ produktai – visa tai kadaise buvo laikoma medicina. Vis dėlto, medicinos istorija primena, kad mokslas keičiasi, tobulėja ir mokosi iš savo klaidų.

Kiekvieną dieną prie pusryčių, pietų ar vakarienės stalo priimame sprendimus, kurie atrodo paprasti: ką valgysime, kokį produktą pasirinksime, kiek už jį mokėsime. Tačiau už kiekvieno maisto produkto slypi daug sudėtingesnė sistema – žemė, ūkininkas, mokslas, perdirbimas, prekyba, valstybės sprendimai ir galiausiai mūsų pačių sveikata.

Prie grupinio ieškinio dėl iš Registrų centro pavogtų duomenų prisijungė apie 700 gyventojų, jie iš valstybės reikalaus ...

Jei ieškotume sričių, kuriose Lietuva atliko neabejotiną pažangos šuolį, turėtume pripažinti, kad tai yra mokslas. Nuosekliomis mokslininkų ir mokslo institucijų pastangomis, pasinaudojus Europos Unijos fondų parama ir sulaukus sustiprėjusios valstybės bei pažangaus verslo paspirties, Lietuvos mokslas daugelyje sričių tapo tarptautinio lygio dalyviu.

Mokslas šiandien valstybei reiškia gerokai daugiau nei vien akademinius pasiekimus ar tarptautines publikacijas. Nuo jo vis labiau priklauso šalies konkurencingumas, gebėjimas kurti aukštą pridėtinę vertę, ugdyti talentus, stiprinti technologinį savarankiškumą ir atsparumą sparčiai kintančiame pasaulyje. Kartu tai sritis, kuriai reikia ne tik ambicijos, bet ir nuoseklios valstybės laikysenos, aiškių prioritetų, pasitikėjimo institucijomis ir gebėjimo laiku priimti sprendimus, nuo kurių priklauso visos mokslo bendruomenės darbo sąlygos ir ateities perspektyvos. Apie tai pokalbis su Lietuvos mokslo tarybos (LMT) l. e. p. pirmininku prof. Juozu Augučiu.

„Be cukraus“, „zero“, „light“ – šie užrašai ant pakuočių dažnai sukuria įspūdį, kad renkamės sveikesnį produktą. Tačiau ar tikrai saldikliai yra stebuklingas sprendimas, leidžiantis mėgautis saldumu be pasekmių? Pastaraisiais metais mokslas į šiuos pakaitalus žvelgia vis atsargiau, o ekspertai ragina nepasiduoti „sveikumo aureolės“ efektui. Apie tai, kada saldikliai gali būti naudingi, o kada klaidinantys, rašoma Kauno technologijos universiteto (KTU) pranešime žiniasklaidai.

„Mokslas ir menas visada žingsniuoja greta. Manau, kad didžioji dalis gražiausio meno slypi moksliniuose tyrimuose ar tiesiog pasaulio stebėjime“, – sako mikologas dr. Patrickas Hickey, kuris įamžino mikroskopinius pelėsinius grybus šiuo metu Lietuvos kino teatruose rodomame Aistės Žegulytės filme „Dulkės, kaulai ir stebuklai“, rašoma filmo platintojų pranešime žiniasklaidai.

Atrodo, kad šiandien maisto technologijų sukurti, itin perdirbti produktai – ryškesnės spalvos, intensyvesnio skonio, tobulos tekstūros – tapo kasdienybės dalimi. Tačiau už to dažnai slypi įvairūs priedai: emulsikliai, saldikliai, dažikliai, skonio stiprikliai ir kitos medžiagos, apie kurias retai susimąstome. Šeimos gydytojas Ignas Klėjus ir Vilniaus universiteto mokslininkas dr. Tomas Vaičiūnas aptaria, kam naudojami šie priedai ir ką mokslas žino apie jų galimą poveikį mūsų sveikatai.

Matematika – tai ne tik mokslas apie skaičius. Pasak Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkų, matematika – tai iššūkių erdvė, kurioje mokomasi spręsti problemas, lavinamas loginis ir kūrybinis mąstymas.

Kai prieš ketverius metus Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, išsyk tapo aišku, kad pasaulis ir gyvenimas pasikeitė ilgam. Ukrainiečiai akis į akį stojo ne tik su mirtina grėsme, bet ir su būtinybe iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą, kasdienius įpročius. Šalyje nebeliko srities, kurios vienaip ar kitaip nebūtų paveikęs karas. Mokslas – taip pat ne išimtis. Ukrainietis dr. Yuri Gordienko, dirbantis Kyjivo Igorio Sikorskio politechnkos institute, neslepia, kad karas pakeitė supratimą, kokia yra mokslininko rolė visuomenėje, rašoma Vilniaus universiteto pranešime žiniasklaidai.

<img align="left" hspace="5" src="https://www.lrt.lt/img/2019/03/22/394664-742421-1287x836.jpg" /><br /> Žvelgiant į genealoginį medį, Halina Kairiūkštytė (1896–1984) buvo Lietuvos pedagogo ir visuomenės veikėjo Juozo Kairiūkščio (1855–1937) ir lenkų poetės Julios Wichert-Kairiūkštienės (1864–1949) duktė, dailininko avangardisto Vytauto Kairiūkščio (1890–1961) sesuo, gydytojo prof. Jono Kairiūkščio (1986–1957) dvynė, jauniausia iš 8 Kairiūkščių atžalų, tarpukariu laiką leidusi Kauno bohemos apsuptyje.