Ukmergės rajone, Siesikų pilyje restauruota reta XVII amžiaus sienų tapyba, viena unikaliausių ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione. Baigus darbus, lankytojams atsivėrė erdvės, kuriose galima susipažinti su renesanso meno ir architektūros paveldu.

Antradienį, Čiurlionio namuose Vilniuje, atidaroma paroda, supažindinanti su dailininko seserimi Valerija. Parodos rengėjai sako, tik jos dėka Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tapyba išliko iki mūsų dienų.

Rytų Aukštaitijoje atidarytas naujas galerijos sezonas, prasidėjęs vieno ryškiausių Lietuvos menininkų Algio Griškevičiaus kūrybos pristatymu. Tapyba, fotografija, objektai ir scenografija – skirtingos menininko kūrybos formos šioje parodoje susilieja į vientisą, savitą pasaulį.

Ar įmanoma meilės istoriją sudėti į delnuose telpantį meno kūrinį? Valdovų rūmų muziejuje atidaryta tarptautinė paroda kviečia pamatyti išskirtinę 16 a. tapybą: įamžintas dvi Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto žmonas – Elžbietą Habsburgaitę ir Barborą Radvilaitę. Istorikų nuomone, šis kūrinys galėjo būti sukurtas Vilniuje paties valdovo užsakymu ir tapo jo asmenine relikvija, rašoma Valdovų rūmų muziejaus pranešime žiniasklaidai.

Paroda Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje jungia dokumentinę fotografiją ir tapybą. Per dviejų skirtingų kūrėjų darbus joje pasakojama apie lietuvių tremtį ir gyvenimą lageriuose.

Po šitokios karjeros teatre, po Eimunto Nekrošiaus, Rimo Tumino spektaklių plejados, po „Pirosmani, Pirosmani...“ ir „Nusišypsok mums, Viešpatie“ tapytojas, scenografas Adomas Jacovskis sako: „Nebuvau teatro entuziastas, yra svarbesnių dalykų nei jis.“ Kas belieka? Belieka spėti, kad svarbesnė jam buvo tapyba.

Simno bažnyčioje – vienintelėje kryžminio plano renesansinėje bazilikoje – pradėjus restauruoti altorių, rasta, spėjama, kelių šimtų metų sieninė tapyba.

Kaune meno galerijoje „Drobė“ atidaryta tapytojos Audronės Petrašiūnaitės personalinė paroda „Dviejų vienaskaita“. Menininkė sako, kad po sunkių patirčių ligoninėje ją išgelbėjo gamta ir tapyba, o paveiksluose atsirado naujų simbolių.

Iš Žemaitijos kilusį ir jau ilgą laiką Rokiškio rajone gyvenantį Robertą Žaliuką kūryba lydi ne vieną dešimtmetį. Nagingą, įvairias kūrybos technikas įvaldžiusį meistrą į meno pasaulį pastūmėjo vaikystėje nutikęs atsitiktinumas.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus išleido žymaus lietuvių dailininko, kompozitoriaus kūrinių albumą „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Tapyba“ ukrainiečių ir anglų kalbomis, rašoma Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pranešime žiniasklaidai.

Los Andžele į pramogų industriją įsisukusi Agnė Skaringa puošia raudonojo kilimo svečius ir nuotakas, kuria išskirtinius makiažus Helovinui, o greta to – užsiima ir tapyba. Angelų miestas lietuvei greitai tapo savas. „Palmės, ilgos saulėtos dienos ir gyvenimas Holivude, kur, atrodo, svajonės pasiekiamos, man labai tiko ir patiko“, – sako Agnė. Ir tas svajones žingsnis po žingsnio lietuvė išpildė.

Vilniuje vyksta tarptautinis mokslinis kongresas „M. K. Čiurlioniui 150: atodangos ir interpretacijos“, kuris subūrė 53 tyrėjus iš 14 šalių. Kokie šiandien naujausi atradimai apie Čiurlionio kūrybą?